- šliurpti
- šliur̃pti, -ia, -ė
1. tr. N, K, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Ms, Slnt, Všv, Pgg, Plv balsu srėbti (ppr. skystą valgį), šlerpti: Ko taip šliurpì barščius valgydamas, gatavas įtraukti J. Tu šliurpì smagenis iš kaulo, o aš kiaušį iš kiauto J. Tie vaikai šaltą bulvienę šliur̃pia Kt. Iš vieno bliūdo didelio šliur̃pdavo Gdž. Šliur̃pk dabar kaip kiaulė, ar nemoki valgyti kaip žmogus! Pgr. Kaip čia šliurpì kaip nevala! KlvrŽ. Ko taip baisiai šliurpì, a gražiai nemoki ėsti?! Krš. Jau kad šliurpì, ir už durų girdėti! Užv. Nešliur̃pk – muni įtrauksi (juok.) Užv. Tarp būrų tūls išsiranda, kurs savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliur̃pdams… priviliot pasipratin K.Donel. Godžiai ryja valgį čiaukšnodamos ir šliurpdamos Pč. Jis su manim sargybos kuopoje šliurpė tą pačią kruopienę J.Dov.
šliurptinaĩ adv., šliurptinõs: Šliurps liuob šliurptinõs Šts.2. tr., intr. D.Pošk, NdŽ šnirpšti (apie nosį). 3. NdŽ žr. šliurpsėti 4: Svoto didi nosis… tabokėlei šliur̃pti JV952. 4. intr. KŽ žliugsėti: Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškėt ir šliur̃pt pasiliauja K.Donel. 5. intr. prk. šnarpšti, knarkti: Jisai sau šliur̃pia, kenkles ištiesęs Skr. 6. intr. čiulbėti, čirkšti: Priš lytų karklažvirblis ne gieda, o šliur̃pa Vkš. \ šliurpti; įšliurpti; iššliurpti; nušliurpti; pašliurpti; prišliurpti; sušliurpti; užšliurpti
Dictionary of the Lithuanian Language.